Kartais net keista, kad pagaliau ir vėl esu namie, o ne Italijoje. O atrodo taip neseniai buvo ta vasario 21 diena, kada palikau šaltą ir snieguotą Vilnių ir nusileisdama į pamažu bundantį pavasarį Bergame. Tiek daug neįkainojamų momentų ten (Italijoje) praėjo, kad net kartais tikrai norėdavosi ištarti stebuklingus J.V. Gėtės Fausto žodžius: „Sustok akimirka žavinga“, bet žinau, kad to nebus, neverta ir per daug žvalgytis į praeitį, o verčiau reikia eit pirmyn bei džiaugtis kiekviena proga, kurią mums dovanoja gyvenimas. Proga, kurių prieš akis dar tikiuosi bus ne viena ir ne dvi, o svarbiausia, ką iš kiekvienos pasiimu.
Iš tikrųjų labai džiaugiuosi, kad nusprendžiau sudalyvauti šioje Erasmus mainų programoje ir pirmą kartą išvažiuoti kažkur toliau be tėvų, nes tai buvo vienas iš geriausių laikotarpių, kokį tik turėjau. Nors buvo ir nelengvų dienų, buvo ir liūdna, ir namų pasiilgdavau, galiausiai sesija, kuri šiemet, kaip niekad ilgai užsitęsė net iki liepos vidurio. Žodžiu, visko buvo, bet visko ir reikia. Kad ir kaip bebūtų, visada prisiminsiu su šypsena Bolzano ir šiuos metus. O ką aš iš to gavau? Dauug. Savarankiškumas, nauja patirtis, nepakartojami įspūdžiai, platesnė pasaulėžiūra, kalbų įgūdžių pagerinimas, platesnės žinios, nauji planai, ir žinoma, draugai, kurių turbūt niekada nepamiršiu. :)*
Kartais net keista, kad pagaliau ir vėl esu namie, o ne Italijoje. O atrodo taip neseniai buvo ta vasario 21 diena, kada palikau šaltą ir snieguotą Vilnių ir nusileisdama į pamažu bundantį pavasarį Bergame. Tiek daug neįkainojamų momentų ten (Italijoje) praėjo, kad net kartais tikrai norėdavosi ištarti stebuklingus J.V. Gėtės Fausto žodžius: „Sustok akimirka žavinga“, bet žinau, kad to nebus, neverta ir per daug žvalgytis į praeitį, o verčiau reikia eit pirmyn bei džiaugtis kiekviena proga, kurią mums dovanoja gyvenimas. Proga, kurių prieš akis dar tikiuosi bus ne viena ir ne dvi, o svarbiausia, ką iš kiekvienos pasiimu.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą