Šia proga pasinaudojau ir aš. Užpildžiau dokumentus ir galų gale, likimas lėmė, kad vasario pabaigoje atsidūriau Italijoje. Pirmą kartą viena be tėvų. Iš tikrųjų, pradžioje buvo keista: nauja vieta, kita kalba, kultūra, laiko zona, o dar ir sniego kaip nebūta (vasario 21 d. - prisiminus, Lietuvoje tada buvo pati ta žiema), tai pirmas dalykas, ką turbūt leidžiantis ir pastebėjau.
Žinoma, neapsieita ir be visokių nutikimų, be kurių turbūt kitaip ir neįmanoma, bet nepaisant visko 23 d. po dviejų nakvynių Bergame (įdomus miestelis, neatrodanti kažkuo labai įpatingas, tačiau neseniai atvykusių turistų čia turbūt visada pilna) ir Veronoje galop pavyko nusigauti į Bolzano.
Miestelis ne per daug didelis, bet pirmas dienas painiotis lengva net su GPS, gamta nuostabi, nors tada dar tik pavasarėjo, o aplink kur bežiūrėtum kalnai kalnai kalnai...
Keletas pastebėjimų:
- Kalba italų, bet vokiečių mokantys čia jaustis galės, kaip namie. Kalba ne ką mažiau populiari, o vokiečių įtaka čia jaučiasi smarkiai.
- Darbo laikas trumpas. Pietų pertraukos sutampa beveik visur tuo pačiu metu, tad dažniausiai, jei ko reikia, beveik visada teks prisiderinti pačiam ir jei reiks net kažko atsisakyti. Sekmadieniai miestas miręs. Tas galioja ir didiesiems prekybos centrams. Dirba tik kelios rūbų parduotuvės, restoranai bei ledai ir kebabai. Dar transportas kažkiek.
- Kainos. Turbūt neveltui Bolzano bus antras pagal brangumą miestas Italijoje po Milano. Iš tiesų brangu, kasdien restorane ar kavinėje neprivalgysi, tad jei kišenės pinigai neslegia ir nori sutaupyti, patarimas gamintis namie.
- Bendrabutis. Jau ir Vilniuje pirma mintis - liukso viešbutis, ne kitaip, bet apie jį plačiau vėliau.
- Mokslas. Čia taip pat tema atskira, bet visgi ne tokie jau jie ir pietiečiai. Mokytis deja tenka daug ir rimtai... O skirtingai nei kitur, dažniausiai neturi skirtumo, ar tu Erasmus, ar čia studijuoji. Tad ir nuolaidžiavimų nelabai būna.
- Miestas švarus. Visur pilna šiukšlių rūšiavimo dėžių. Rūšiuojamos net organinės šiukšlės!