Lago di Caldaro

Kelias link ežero

Pasibaigus pavasariui ir atėjus vasarai, saulutė vis labiau ir labiau pradėjo kaitinti. Karštis birželį kartais siekė ir 38 ir bibliotekoje su kondicioneriumi buvo daug geriau nei tvankiame bendrabučio kambaryje. Nors tiesa sakant, kaip nebūtų keista, tokius karščius čia pernešti daug lengviau nei Lietuvoje. Galbūt dėl kitokio klimato.
Vis dėlto kartais atradus daugiau laisvo laiko tarp egzaminų, pasitaikė ir kelios progos atsigaivinti Lago di Caldaro arba lietuviškai būtų šaltajame ežere, nors iš tikrųjų, tai šiltas, kaip arbata. Bent jau šiauriečiams turėtų taip pasirodyti. Tai dar viena vieta, žavinti savo grožiu. Minusas tik tas, kad rasti daug vietų, kur būtų galima ramiai prieiti arčiau ežero, pagulėti bei pasideginti nėra. Visur tvoros ir kaip visur privati valda... Radom tik vieną vietą, visai netoli nuo autobuso stotelės, tik praėjus pro vynuogynus galima užsukti į šalia esančio viešbučio teritoriją, kur nors gultai, persirengimo kabinos (bet ir tų galima rasti neužrakintų) ir pasiplaukiojimas katamaranais kainuos nemažai, tačiau išsimaudyti ir pagulėti ant žolės galima ir nemokamai.


Kartą teko eiti ir iš Caldaro miesto gerus 3 km, o gal ir daugiau pro vynuogynus ir obelynus vaizdingu turistiniu taku. Aplink ežerą taip pat gausu panašių takų bei vaizdų. Tik gaila, kad vynuogių sezonas tik rudenį, tai jos dar buvo mažos ir labai rūgščios.
 Vis dėlto ilgai užsibūti, o ypač savaitgaliais nereiktų. Autobusai vėlai vakare dažnai ir nevažiuoja pro kaikurias stoteles be pavadinimų. Tokia pasirodo yra ir prie šio ežero, tad pasitaikė ir nuotykių, kai paskutinis autobusas pravažiavo prieš valandą, o kitas stoja tik Caldaro mieste iki kurio, kaip minėjau anksčiau 3 km gatve.