Pirmą kartą šv. Velykų rytą sutikau ne su giminėmis. Keistas jausmas, bet ir savotiškai įdomus. Pagrindinę simboliką - margučius, nusidažiau dar iš vakaro, o ryte tradiciškai nuėjau į bažnyčią. Mišios vyko vokiškai ir itališkai, tad supratau tik esminius dalykus, bet buvo įdomu pamatyti ir kaip viskas vyksta užsieny. Graži sena bažnyčia, gražios giesmės, daugybė žmonių ir ne tik vyresnių, bet ir nemažai jaunimo. Mišios, nors vyko dviem kalbomis ilgai neužtruko, sakyčiau gal net trumpiau nei lietuviškos.
Tačiau šventės tuo nesibaigė. Prieš kelias dienas užsukus į parduotuvę radau dar vieną saldžią naujieną, kaip vėliau pasakė kambariokė, tai šventinį itališką pyragą specialiai šv. Velykoms. Pavadinimo jau nebepamenu, bet skanus ir užteko nevien man, bet dar ir draugams pavaišint daug liko.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą