Take your mask, the Carnival begins!

A local legend says that lovers will be granted eternal love and bliss if they kiss on a gondola at sunset under the Bridge of Sighs as the bells of St Mark's Campanile toll.

Venecija. Tai matyt, bus dar viena priežastis, kodėl grįžau į Italiją po Erasmus. Kita stotelė bus Roma, Florencija, Milanas, Neapolis, Palermas... Ak, kiek dar daug kur čia nebuvau, kiek daug gardžių tikros itališkos kavos puodelių neparagavau, neįkvėpiau jos malonaus aromato, kiek dar itališkų picų nepaskanavau, neprisiglaudžiau prie Koliziejaus ir t.t., ir t.t., bet viskas prieš akis, o aš dar turiu laiko ir tikrai tai padarysiu. Pažadu.
Bet ši tema skirta ne tam! Ankstyvą (o dar ir kaip!) lapkričio 30-osios rytą, pamiegojus vos keletą valandų šiaip taip išsiropščiau iš lovos ir keikiau tuos, kas sugalvojo viską sumesti į vieną krūvą: kalėdinė fakulteto vakarienė, iškart po jos nemokama muziejų naktis, o kitą rytą vos tik prašvitus jau laukė planuota vienadienė kelionė į Veneciją, tačiau nieko nepadarysi. Važiuoti juk norisi. Tad šokau iš lovos, greitai susiruošiau ir dar spėjau stovą iš draugės paimti. Viena paguoda, kad bent kelias tolimas, gerai įsitaisiau traukiny ir saldžiai nusnūdus posmelį su dar keliais kelionės draugais, pabudau jau tik įvažiavus į salą (ši miesto ant vandens idėja man labiausiai patinka) žvali ir kupina energijos. Pasiruošus dar vienam šauniam nuotykiui!
Tiesa, gal ir neilgai ten pabuvom, į Murano salą nenuplaukėm, dėl ko kada nors kokį šiltą pavasarį galbūt dar ir norėčiau čia sugrįžti, bet kaip per vieną dieną, pamatėm pakankamai daug ir visas svarbiausias šio miesto lankytinas vietas:

• Didįjį kanalą;
• Šv. Morkaus aikštę su bazilika, Kampanilę ir Dožų rūmus (vidun nėjom, bet ir iš išorės buvo gražu pažiūrėti);
• Rialto tiltą.

Taip pat daugybę kaukių, murano dirbinių, nuo kurių net akys apraibo, gausybę siaurų, painių gatvelių, daugybę kanalų ir gondolų, o ir pakabuką iš murano stiklo prisiminimui namo parsivežiau.