Pagaliau galiu atsipūsti. Iki kito egzamino dar turiu laiko, tad šiek tiek parašinėsiu ir čia. O kur aš baigiau? Ak, taip. Bendra apžvalga naujųjų mano įspūdžių naujoje aplinkoje tarp naujų veidų, palikusių neįkainojamus semestro prisiminimus, linksmus momentus, šokius, naujas išvykas ir keliones, stalo futbolą, naujus potyrius bei fotosesijas. Galų gale, tarp žmonių, kurių dėka, Rainerum bendrabutį prisiminsiu su šypsena ir kitokį nei atvažiuodama čia įsivaizdavau. Galbūt jei tada prieš metus nebūčiau padarius tos apmaudžios klaidos ir būčiau išsiuntus prašymą dėl bendrabučio laiku, būčiau ir gavus bendrabutį, kurio norėjau, bet... Ar tuomet viskas būtų buvę taip, kaip kad buvo? Nežinau ir kažkaip net nenoriu įsivaizduoti. Tiesiog džiaugiuosi dėl to, kaip nutiko, ir dėl to, kaip gyvenimas kartais moka maloniai nustebint dalykais, kurių net nesitiki.
Na, o apie mokslus. Juk iš esmės, tai dėl jų čia ir važiavau. Tęsti studijas, kurias pradėjau Lietuvoje. Pradžia gan gera. Užskaityti du egzaminai, vienas nesunkus, vienas plius minus ir dar vienas, kuris ir trukdė mėgautis buvimu Italijoje ir kaip kad vadinu aną semestrą „atostogomis“. Ranka rašyti konspektai, sudėtingas dalykas ir vis dar neįvaldyta anglų kalba ne tik gasdino, bet ir sunkino viską. Nepaisant to, visa kita atrodė daug lengviau nei kad buvo Erasmus metu.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą