2014 m. rugsėjo 30 d., antradienis

Déjà vu arba „Erasmus” numeris du

Krioklys netoli Lanos miesto 2014-09-28
Kartais net sunku patikėti, jog čia, Bolzane, esu jau ketvirtą semestrą. Tiesa, šįmet grįžau į ten, kur ir gyvenau prieš kelerius metus per savo Erasmus. Pažįstamas bendrabučio kolektyvas, draugiškai šyptelėjęs vos spėjus apšilti kojas, ta pati aplinka, skardūs bažnyčios varpų dūžiai, budinantys kas rytą, kortelės vietoje raktų, išsvajotasis pianinas apačioje bei apartamentas vos aukštu virš nei gyvenau anuomet. Tiesa, kambarys didesnis tik be automatinių žaliuzių, kuriomis taip mėgau kartais pažaisti ir vaizdas pro langą, kur kas gražesnis.
Visgi keista, nes vis dar jaučiuosi lyg grįžus į tuos laikus. Seni sentimentai, kvapai ir maloni nostalgija kažkam dar glosto širdelę ir verčia šypsotis, nors tai jau seniai nugrimzdo į praeitį be vilties sugrįžti, palikdami tik begėdiškus prisiminimus bei nuotraukas.
Kita vertus, nebežinau, ko dar tikėtis. Kaskart sugrįžus į Italiją po ilgesnio laiko tarpo, pasijaučiu tarsi vėl būčiau čia pirmą kartą. Miestas lyg ir tas, tačiau kažkas ne taip. Kiekvienas čia praleistas semestras vis kitoks, savaip intriguojantis, savaip žavus bei atnešantis skirtingus jausmus ir nuotaikas, naują pradžią ir patirtį, naujas pažintis, naujas atrastas vietas, o į senąsias leidžiantis pažvelgti kitu, dar nematytu kampu, bei žinoma, naujus lūkesčius...

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą